Naujienos |
|
|
 |
2009-11-29 Būsiu geresnis dviratininkas – (1) MitybaTikiuosi, šį straipsnį palydės visa serija straipsnių tiems, kurie nori ką nors gero padaryti sau bei tapti geresniu dviratininku ateinantį sezoną.
Šį kartą apie mitybą. Apie ištvermės sportininko mitybą. Ir tai nebus patarimai, ką valgyti, o labiau paaiškinimas, kaip viskas veikia. O kaip toliau maitintis, galėsite nuspręsti patys.
[ Atgal ]
[ Plačiau ]
|
|
2010-01-19 08:37 |
| Aisku ;] |
Vital |
2010-01-18 14:52 |
| Gerti reikia iki krūvio, krūvio metu ir po jo. Literatūroje cituojami skirtingi kiekiai, bet 1 litras į intensyvaus darbo valandą nėra per daug (trys rimti gurkšniai kas 10 min - geras režimas). Prieš 30 metų buvo kalidingai manoma, kad negalima gerti gryno vandens krūvio metu. Iš tiesų aš ir dabar gerdamas gryną vandenį jaučiu tam tikrą diskomfortą, ir aišku dėl ko - druskų disbalansas ir maisto medžiagų trūkūmas turi būti eliminuotas kartu. Gerti būtina. Absoliučiai visi tryimai rodė, kad dviračių sporte ilgensnio nei 30 min trunkančio krūvio metu gėrimo nauda yra didesnė nei įtaka greičiui daroma dėl gabenamo gėrimo svorio ir aerodinamikos problemų (na žinoma į reljefo faktorių reikia atsižvelgt išskirtinais atvejais). |
|
2010-01-18 08:15 |
| Tai , su tuo vandeniu jau man isvis susipainiojo tai ji reikia gerti po kruvio ar kruvio metu? kiek zn kruvio metu tai negalima nes po to sunkiai wiskas dirba :D |
|
2009-12-09 18:18 |
| Labai dekui uz atsakyma! Nepagalvojua giliau apie ta vandeni, dabar zinosiu. |
|
2009-12-09 09:34 |
Juliau, organizmo skysčių naudojimas nėra komforto dalykas - tai būtinybė. Šuo, žinoma, ir kariamas pripranta - bet nereiškia, kad jis dėl to jaučiasi laimingas.
Raumenys, atlikdami darbą, išskiria šilumą, dėl kurios pakyla mūsų kūno temperatūra. Prakaituodami mes garinam vandenį, dėl ko kūnas vėsta. Svarbu žinoti, kad skystis prakaitui ir imamas iš kraujo plazmos, kurios funkcija beje yra ir pernešti raudonuosius kraujo kūnelius, kurie turi savyje deguonies.
Jeigu vartosime mažai vandens ilgą laiką, tikiu, kad organizmas gali prie to prisitaikyti. Tačiau kokia kaina? Gal tiesiog pripras mažiau prakaito išskirtį, bet tuo pačiu ir apribos raumenų galią, kad nepakiltų per aukšta temperatūra? Kam mums to reikėtų? Be to, nepaminėjau kitų priežasčių, dėl ko reikalingas vanduo - tai energetinių medžiagų pernešimui, efektyvaus širdies darbo palaikymui, kt.
Yra sporto šakų, kur vandens tausojimas aktualu. Pvz. multisportas - dažniausiai visus atsarginius skysčius reikia nešti ant savo pečių ilgą laiką, tuomet tenka rimtai pasvarstyti, koks būtų teisingas balansas - pereikvojant skysčių, tuos papildomus kilogramus reikia tempti ilgą distanciją. Tačiau dviračių sporte visada galima surasti galimybę pasipildyti gėrimų ir nesivelti į organizmo papildomą alinimą. |
|
2009-12-08 00:49 |
Naudingas straipsnis. Turiu klausima:
Jeigu treniruotese maziau vartosi skysciu, taciau prarastus atstatysi grizes po treniruotes, galbut taip galima islavinti organizma maziau naudoti skysciu esant kruviui? |
melioratorius |
2009-12-03 09:44 |
Manyciau nereiketu isradineti dviracio:) Senai yra elementari ir visuotinai priimtina sampratai kaip maisto produkto kaloringumas ir pagrindines energetines sudetines dalys ( baltymas,riebalas,angliavandenis) O toliau sportininkas pasirenka individualiai pagal treniruotes ar varzybu formata.
Pvz 2 ar 3 val didelio ar vidutinio intensyvumo formatui visi pasirinks angliavandenius alia maxim, o gal net tik atsigerti. Jeigu 12 ar 24 val formatas, tai vien nuo maxim prasideda ziaukciojimai ,dugno pramusimai ir blogos pasekmes kepenims netgi po finiso. Vadinasi jau reikes ir riebalo su baltymu. O jeigu kokis nediidelis intensyvumas ir ilgas formatas pvz 12 val turistiakas tai kam grobinti kepenis vien angliavandeniais? Vartoji tradicinius lasiakus, ar kitus kaloringus produktus kaip kam patinka. Manyciau gamta sukure zmogaus istvermes sistema kaip baltymo, riebalo ir angliavandenio pusiausvyru visuma ir per ilgas nukrypimas i viena is pusiu visada baigsis blogai anksciau ar veliau. Taigi ir tuos maximus reiketu ziaumoti ir grusti i skrandi protingai ir tada kada butina. |
|
2009-12-01 17:43 |
Dėl glikeminių indeksų - tik citavau šaltinį.
Tačiau internete šiuo klausimu daug medžiagos galima rasti. Bet paieškoję, susidursite su tuo pačiu kaip aš susidūriau - kad dažnai šaltiniai prieštarauja vieni kitiems. |
|
2009-12-01 17:40 |
Apie skysčių perteklių literatūra nekalba. Tačiau paskutiniu metu padidėjus ištvermės sporto šakų, ypač ultra ištvermės varžybų, pasireiškia vis daugiau hiponatremijos atvejų. Tai iš tikrųjų yra "apsinuodijimas vandeniu", kai vartojamas natrio neprisotintas vanduo. Intensyvių ir ilgų krūvių metu organizmas netenka daug natrio kartu su prakaitu, o vartojant gėlą vandenį smarkiai krenta natrio koncentracija, kuris pasireiškia būsena panašia į saulės smūgį ar perkaitimą. Todėl būtina sportuojant per karščius ir ilgą laiką naudoti gėrimus su druskomis.
Kiti šaltiniai mini, kad negalima vartoti skysčių po daugiau nei 900ml per valandą.
O aš manau, kad vieną kartą startavus varžybose su kliuksinčiu pilvu, ilgam praeis noras piktnaudžiauti skysčiais :) |
Rūdininkas |
2009-12-01 14:42 |
Kolegos, su lentele privelta. Miežiai atsiranda ir kaip vidutinio, ir kaip žemo glikeminio indekso produktas.
O už straipsnį Ačiū! |
««« 1 2 »»»
|
|
|
